Teofiliaus metø ikonografijos þinia
 
 

Lietuvos vyskupams 2017-uosius paskelbus Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais, dizainerë Silvija Knezekytë sukûrë metø temà atspindintá plakatà ir plakato þinià perteikiantá logotipà.

Plakate pavaizduotas metø „kaltininkas“ – garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis. Esame ápratæ fotografijose matyti savo hierarchus puoðniais drabuþiais ir pozuojanèia veido iðraiðka. Tarp negausiai iðlikusiø Teofiliaus nuotraukø taip pat galima atrasti jo hierarchinës povyzos atvaizdø, taèiau jie nëra dominuojantys. Ilgus metus trukæs ákalinimas, persekiojimas ir trukdymas eiti ganytojo pareigas suformavo tvirtà charakterá, uþgrûdino valià ir sustiprino tikëjimà galutine Dievo pergale.

Dailininkë pasirinko apie 1955 m. Potmos (Mordovija) invalidø namuose darytà nuotraukà, kuri giliausiu bûdu iðreiðkia garbingojo Teofiliaus kaip Baþnyèios pripaþinto kankinio dvasià. Prieð fotoaparatà jis visiðkai nesistengia pozuoti, nesirûpina iðtiesinti sudribusá ir jam per didelá ðvarkà, pasitaisyti atsikiðusá marðkiniø kraðtelá, o ðypsena uþmaskuoti grieþto reþimo lageriuose iðvarginto veido raukðliø. Màslus þvilgsnis nenukreiptas á objektyvà, bet þvelgia á tolá. Šià laikysenà psalmininkas taip apibûdina: „Keliu akis á kalnus – ið kur ateis man pagalba? Pagalba man ateina ið VIEŠPATIES, kuris padarë dangø ir þemæ“ (Ps 121, 1–2). Teofiliaus þvilgsnis ieðko ir tikisi pagalbos ne tiek ið þmoniø, kiek ið paties Dievo. Nuodëmës apakinti þmonës já kiek ámanydami skriaudë, bet Dievas guodë.

Plakato pilkðvame fone iðryðkëja kryþius, ið kurio visomis kryptimis sklinda ðviesûs spinduliai, stiliumi primenantys tradiciniø lietuviðkø kryþiø-sauluèiø dvasià. Šviesi, baltai geltona kryþiaus spalva simbolizuoja galutinæ Kristaus pergalæ, o subtiliai skaidantys pilkà spalvà spinduliai neleidþia ásivyrauti tam, kà mes pavadintume pilka ir varginanèia kasdienybe. Jos garbingasis kankinys Teofilius turëjo labai daug, bet maldos akimirkos jam tapdavo vilties spinduliais. Juk „ðviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neuþgoþë“ (Jn 1, 5).

Plakato centre matome link Teofiliaus palinkusià Švenèiausiàjà Jëzaus Širdá, itin daug reiðkusià jo dvasingumui. Vos trejø metø bûdamas neteko motinos, kuri mirdama visà savo ðeimà pavedë Švè. Jëzaus Širdies globai. Kaip Apvaizdos rûpestá Teofilius priima ir tai, kad jam, jau kunigui, teko darbuotis keliose Švè. Jëzaus Širdies titulo baþnyèiose (Bikavoje ir Peterburge). Gráþæs á tëvynæ jis rëmë idëjà paaukoti Lietuvà Švè. Jëzaus Širdþiai, kad mûsø ðalis bûtø ne tik Marijos þemë, bet ir Švenèiausiosios Jëzaus Širdies tauta. Toks paaukojimas ávyko Pirmajame Lietuvos eucharistiniame kongrese (1934 m.).
Nors Jëzaus Širdies pavaizdavime randame tradiciniø ikonografiniø þenklø (perverta ðirdis su kryþeliu virðuje), taèiau Vieðpaties meilës þmonijai simbolio autorë nesistengë kokiu nors bûdu iðgraþinti ar papuoðti. Paprastumas èia vaidina lemiamà rolæ, nes ir Teofiliaus malda lageriuose buvo paprasta: sudedamas medinis kryþius, ranka raðyta maldaknygë, ið duonos nulipdytas roþinio vërinys, ið razinø pagamintas „vynas“ Eucharistijai... Švè. Jëzaus Širdis apraizgyta ne tradiciniu erðkëèiø vainiku, bet spygliuota viela, kuri nusidriekia iki pat plakato kraðtø, pridengdama ir kryþiø. Teofilius daug metø matë aplink save spygliuotà vielà, o kai nematë, tai jautë sekimà, pokalbiø klausymàsi, laiðkø cenzûrà... Visa tai vyko ið neapykantos tikëjimui, kuriuo gyveno garbingasis kankinys Teofilius.

Apaðtalas Paulius raðë: „Jei kenèia vienas narys, su juo kenèia ir visi nariai“ (1 Kor 12, 26), su juo kenèia visa Baþnyèia – Kristaus Kûnas. Arkivyskupo Teofiliaus kanèia buvo suvienyta su Kristaus kentëjimais, o ið meilës mums perverta Vieðpaties ðirdis buvo Teofiliaus stiprybës ðaltinis. Kanèia nëra savitikslë, bet per kryþiø veda á prisikëlimà – „Per kryþiø á þvaigþdes!“

Þvelgdami á Teofiliaus metø ikonografijà pamàstykime apie tai, kas mums yra tie panèiai, neleidþiantys gyventi Dievo vaikø laisvëje. Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius savo uþtarimu trokðta padëti kiekvienam, siekianèiam iðsivadavimo ið egoizmo, netvarkingø áproèiø, vidiniø kalëjimø... Jis parodë, kad net ir tikrame kalëjime bûnant galima iðlikti laisvam – „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Mons. dr. Algirdas Jurevièius

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt